Įdomūs faktai apie baldus
“Baldų atsiradimas – viena iš svarbių civilizacijos raidos detalių. Baldai vystėsi greičiau tose gentyse, kurioms dėl klimato sąlygų reikėjo daugiau uždarų patalpų. Svarbiausia baldų vystymuisi buvo tinkamos medžiagos prieinamumas, kuri būtų pakankamai tvirta tačiau lengva ir pasiduotų apdirbimui. Geriausiai tam tiko mediena.” – sako “Deinavos” baldų prekybos tinklo steigėjas ir baldų ekspertas Valdas Davidavičius.
Pradžiai baldų gamybai buvo naudojamos tos medžio dalys kurios labiausiai tiko pagal formą. Į priekį žengiant medžio apdirbimo technologijoms, keičiantis socio-ekonominėms sąlygoms atsirado naujos baldų rūšys. Baldų vystymasis taip pat glaudžiai susijęs su menų stilių raida. Nauji meno stiliai gimdė ne tik naujo tipo baldus bet ir naujus jų panaudojimo būdus.
Senovės Graikijoje pirmi baldai, tame tarpe lovos ir suoleliai buvo gaminami iš akmens. Ir tik V a. prieš mūsų erą – atsirado lovos iš medžio.
Lova, kaip baldas Lietuvoje atsirado tik XVII a. pradžioje. Iki to žmonės miegojo ant suolų ir pečių.
Lietuvoje 2016 metais medienos baldai sudarė 59% antrinių medienos produktų eksporto (amvmt.lt statistika). Daugiau informacijos apie medienos panaudojimą rasite čia.
Vieni pirmųjų čiužinių, panašių į šiuolaikinius, buvo užpildomi arklių plaukais ir jūros dumbliais. Patalynė užpildyta pūkais visada buvo laikoma elitine, nes jos gaminimas užtrukdavo daug laiko ir tą kokybiškai galėjo padaryti tik išskirtiniai meistrai.
1726 metais Anglijoje pagaminta “Badmintono” spinta inkrustuota brangakmeniais 2004 metais buvo parduota už 36 milijonus dolerių. O brangiausias minkštas baldas (28 mln. USD) – architektės Eileen Grey krėslas su drakonais. Jam sukurti jai prireikė dviejų metų.
Barai ir baro kėdės atsirado laukiniuose vakaruose. Baras tarnavo kaip apsaugo nuo kulkų ir saugodavo savininko gyvybę. Šalia baro ilgainiui atsirado ir baro kėdės. Jos suteikė galimybė skubant išgerti taurelę, peržiūrėti meniu ir pasikalbėti su barmenu.
Išradėjas Tomas Edisonas 1911 metais visuomenei pristatė betoninius baldus, visus bandydamas įtikinti jų grožiu, praktiškumu ir ekonomiškumu. Tačiau betoniniai baldai taip ir nerado vietos pirkėjų širdyse.
Minkšti baldai populiarėti pradėjo Europos pilyse klasicizmo epochoje.
Kėdėse slėpti brangenybes tapo populiaru, kadangi esant poreikiui bėgti, kėdes buvo galima lengviau transportuoti.
Pirmoji ore kabanti lova – Olandijos architekto Janjaap Ruijssenaars kūrinys tapo sensacija. Jos “kabėjimo ore” efektas išgautas naudojant labai stiprius magnetus, kurie įtaisyti į lovos korpusą. Naujovė galėjo išlaikyti net 900 kg svorį.
Garsaus mafijozo Al Capone vizitinėje kortelėje buvo parašyta “naudotų baldų pardavėjas”. Jam buvo reikalinga kažkokia priedanga.
JAV, Ohajo valstijoje yra paminklas lovai. Lova pagaminta iš akmens, su tikslu priminti apie tolimą praeitį.
Japonai miega ant lovos vadinamos “tatami”. Tai paprastas kilimėlis kuris ištiesiamas nakčiai ir susukamas atsibudus.
Ofiso kėdes 1800 metais išrado Čarslas Darvinas, pridėdamas kėdėms ratukus.
Vidutinis žmogus 33 proc. savo gyvenimo praleidžia lovoje.
“Baldai – svarbi mūsų gyvenimo dalis, pasistenkime juos rinktis atidžiai ir gerai apgalvojant.” – sako “Deinavos” baldų tinklo steigėjas Valdas Davidavičius.
